- trunkus
- trunkùs, -ì adj. (4) KŽ; Rtr
1. kuriam atlikti reikia daug laiko, nespartus, gaišlus: Trunkùs darbas rugpjūtė Grk.
trunkù n.: Kietas sūris trunkiaũ kaip minkštas atkąst Grk.2.trunkù n. stoka, trūksta (apie laiką): Man trunku laiko tokią kalbą klausyti V.Piet.3.trunkù n. sunku (ką padaryti): Šitam žmogui netrunkù i susmušt Ml. Jai tai mat ir išlojot netrunkù Sdk.
Dictionary of the Lithuanian Language.